Privati praktika Vilniuje ir nuotoliu
Emociniai sunkumai
Kartais sunku tiksliai pasakyti, kas negerai: gali būti liūdna, tuščia, per sunku, gali trūkti energijos ar atrodyti, kad savęs nebesuprantate. Kreiptis galima ir neturint aiškios diagnozės ar problemos pavadinimo.
Ar atpažįstate ką nors iš šių situacijų?
- ilgiau nei įprastai išlieka liūdesys, tuštuma ar emocinis nuovargis
- dažniau kyla dirglumas, pyktis, kaltė ar gėda ir sunku suprasti jų priežastį
- sumažėjo susidomėjimas dalykais, kurie anksčiau buvo svarbūs
- sunku atpažinti savo jausmus arba atrodo, kad jų yra per daug vienu metu
- jaučiamas atsiribojimas nuo savęs ar kitų
- išoriškai pavyksta funkcionuoti, tačiau tam reikia vis daugiau pastangų
Kada verta kreiptis?
Nebūtina turėti diagnozės, kad būtų galima kreiptis. Prasminga ieškoti pagalbos, kai emocinė būsena kartojasi, trunka ilgiau nei tikėjotės, pradeda veikti santykius, darbą, miegą, motyvaciją ar gebėjimą pasirūpinti savimi, arba kai vienam susigaudyti darosi per sunku.
Kas gali palaikyti sunkumą?
Emocinius sunkumus gali palaikyti ilgalaikis stresas, neišspręsti konfliktai, savikritika, per dideli reikalavimai sau, vengimas kalbėti apie svarbius išgyvenimus ar santykių modeliai. Tačiau panašiai gali pasireikšti ir fizinės sveikatos problemos, todėl svarbu nebandyti visko paaiškinti vien psichologinėmis priežastimis.
Vidos darbo kryptis
Kaip su šia tema dirbama konsultacijose
Pirmas terapijos uždavinys dažnai yra ne skubiai pakeisti emociją, o suprasti jos kontekstą: kada ji atsiranda, kas ją sustiprina, kokios mintys ir reakcijos kartu pasikartoja, kokie poreikiai lieka nepastebėti. Toliau darbo kryptis derinama individualiai ir gali apimti KET, schemų terapijos, IFS ar kitų metodų principus.
Ko tikėtis per pirmą konsultaciją?
Galima pradėti nuo kelių dabartinių situacijų arba paprasto sakinio „pastaruoju metu nesijaučiu savimi“. Specialistas padeda struktūruoti pokalbį, todėl nereikia iš anksto parengti nuoseklios istorijos ar pasirinkti problemos etiketės.
Kada gali reikėti ir kitos pagalbos?
Ryškus ir ilgai trunkantis nuotaikos pablogėjimas, dideli miego ar apetito pokyčiai, nauji neįprasti simptomai, savęs žalojimo ar savižudybės mintys yra priežastis neatidėlioti platesnio medicininio ar psichiatrinio įvertinimo. Esant tiesioginei grėsmei saugumui kreipkitės skubios pagalbos.
Dažni klausimai apie šią temą
Ar galima kreiptis, jei tiesiog „nebesijaučiu savimi“?
Taip. Konsultacijai nereikia diagnozės ar tikslaus problemos pavadinimo. Pirmieji susitikimai gali būti skirti suprasti, kas pasikeitė, kaip tai veikia kasdienybę ir kokios pagalbos krypties reikia.
Ar liūdesys visada reiškia depresiją?
Ne. Liūdesys yra normali emocija ir gali būti susijęs su netektimi, stresu ar gyvenimo pokyčiais. Depresijos diagnozę vertina kvalifikuotas sveikatos priežiūros specialistas pagal platesnį simptomų vaizdą, trukmę ir poveikį funkcionavimui.
Kada verta pasitarti ir su gydytoju?
Kai simptomai ryškūs, ilgai tęsiasi, stipriai veikia miegą, apetitą ar kasdienį funkcionavimą, atsiranda naujų fizinių simptomų arba kyla klausimų dėl vaistų. Psichoterapija gali būti derinama su medicinine pagalba.