Privati praktika Vilniuje ir nuotoliu

Konfidencialumas pas psichologą

Tai, ką pasakote konsultacijoje, lieka tarp jūsų ir psichologės. Informacija neperduodama darbdaviui, šeimai, kitoms įstaigoms ar draudimo bendrovėms be jūsų sutikimo. Išimčių yra labai nedaug: kai kyla rimta grėsmė žmogaus gyvybei ar sveikatai arba kai to tiesiogiai reikalauja įstatymas.

Trumpai: kas ką sužino

Konfidencialumas svarbus ne tik dėl taisyklių: tik žinodamas, kad pasakyta lieka saugu, žmogus gali kalbėti apie tai, kas iš tiesų rūpi. Todėl jo ribos aptariamos jau pirmo susitikimo pradžioje.

Ar viskas, ką pasakau, lieka tarp mūsų?

Taip. Psichologė laikosi profesinės paslapties, kaip numato Lietuvos psichologų sąjungos Psichologo profesinės etikos kodeksas. Konsultacijos turinys nenaudojamas jokiems kitiems tikslams, neaptariamas su kitais žmonėmis taip, kad jus būtų galima atpažinti, ir neperduodamas be jūsų sutikimo. Ši pareiga galioja ir pasibaigus terapijai.

Kada informacija gali būti atskleista?

Tik išimtiniais atvejais:

• kai kyla rimta ir kitaip neišvengiama grėsmė jūsų ar kito žmogaus gyvybei ar sveikatai;
• kai kyla pagrįstas įtarimas, kad pavojus gresia vaikui;
• kai informacijos teisės aktų nustatyta tvarka privalomai reikalauja teismas ar ikiteisminio tyrimo institucijos.

Net ir tokiu atveju atskleidžiama tik tai, kas būtina situacijai, ir tik tiems, kam tai būtina žinoti. Kai tik įmanoma, tai iš anksto aptariama su jumis.

Kas nutiktų, jei kiltų pavojus gyvybei?

Tokios situacijos retos, todėl naudinga žinoti, kaip jos vyksta, kad ribos nekeltų nerimo:

1. Apie tai, kas vyksta, kalbamasi atvirai – pirmiausia su jumis.
2. Kartu ieškoma, kas padėtų būti saugiam: kuo galima pasikliauti, kur kreiptis, ką daryti artimiausiu metu.
3. Jei pavojus neatidėliotinas, kreipiamasi į skubiąją pagalbą (112) – jei įmanoma, kartu su jumis.
4. Kitiems žmonėms ar tarnyboms perduodama tik tiek informacijos, kiek reikia saugumui užtikrinti.

Daugiau kontaktų rasite puslapyje Skubi pagalba.

Ar sužinos darbdavys?

Paprastai – ne. Apsilankymas pas psichologą yra jūsų asmeninis reikalas, ir darbdaviui apie jį žinoti nereikia – tai yra viešai patvirtinusi ir Valstybinė darbo inspekcija. Psichologė darbdaviui jokios informacijos neteikia. Jei konsultacijas apmoka darbdavys, jis gali žinoti, kad paslauga suteikta, bet ne tai, apie ką kalbatės. Kai kurioms pareigoms teisės aktai numato privalomą sveikatos patikrinimą, tačiau jį atlieka gydytojai, o darbdavys gauna tik išvadą dėl tinkamumo dirbti – ne diagnozę ir ne konsultacijų turinį.

Ar konsultacija matosi e.sveikatoje?

Ne. Konsultacijos šioje privačioje praktikoje neregistruojamos e.sveikatos sistemoje, o jūsų šeimos gydytojas apie jas nesužino, nebent patys jam pasakytumėte.

Ar sužinos partneris ar šeima?

Ne, nebent patys pasidalintumėte. Psichologė nesusisiekia su jūsų artimaisiais. Jei norite, kad kas nors iš jų dalyvautų konsultacijoje, tai aptariama iš anksto ir daroma tik jums sutikus.

Kaip konfidencialumas veikia porų terapijoje?

Porų terapijoje dirbama su abiem partneriais ir jų santykiu. Jei vienas partneris ką nors pasako atskirai, psichologė nesaugo paslapčių, kurios trukdytų bendram darbui: tokiu atveju kartu aptariama, kaip šią informaciją atsakingai įnešti į bendrus susitikimus. Šis susitarimas paaiškinamas pirmo susitikimo pradžioje. Plačiau: porų terapija.

Ką sužino paauglio tėvai?

Konsultuojami paaugliai nuo 15 metų. Konsultuojant 15 metų paauglį, reikalingas vieno iš tėvų ar globėjų sutikimas; su 16–17 metų paaugliais tai aptariama individualiai, laikantis teisės aktų. Pirmo susitikimo metu susitariama, kas bus aptariama su tėvais. Tėvai gali sužinoti bendrą informaciją – ar konsultacijos vyksta ir kokia darbo kryptis. Tai, ką pasakoja paauglys, lieka konfidencialu, išskyrus atvejus, kai kyla rimta grėsmė jo ar kitų saugumui. Tokiu atveju tėvai informuojami; kai tik įmanoma, paauglys apie tai sužino iš anksto. Plačiau: paauglių konsultacijos.

Ar konsultacijos įrašomos? Kokie užrašai daromi?

Konsultacijos neįrašomos nei garso, nei vaizdo įrašu. Psichologė gali daryti trumpus darbo užrašus, kurie padeda tęsti darbą. Jie saugomi saugiai, prieinami tik jai, nenaudojami jokiems kitiems tikslams ir saugomi ne ilgiau, nei reikia profesinei veiklai.

Kas yra supervizija ir ar joje minimas mano vardas?

Supervizija – reguliarus profesinis konsultavimasis su patyrusiu kolega, padedantis užtikrinti darbo kokybę. Vida reguliariai dalyvauja supervizijoje. Atvejai joje aptariami tik anonimiškai – be vardų ir detalių, pagal kurias jus būtų galima atpažinti.

Ar saugios nuotolinės konsultacijos?

Vaizdo konsultacijos vyksta per Google Meet nuorodą, kurią gaunate el. paštu; jos neįrašomos. Rekomenduojama jungtis iš vietos, kur jūsų niekas negirdi, ir naudoti asmeninį, o ne darbo kompiuterį ar telefoną. Plačiau: konsultacijos internetu.

Kas nurodoma mokėjimo dokumentuose?

Mokėjimo dokumentuose nurodoma „psichologo konsultacija“, data ir suma – be konsultacijos temos ar sveikatos informacijos. Jei reikia papildomo dokumento, pavyzdžiui, draudimui, tai galima aptarti. Banko pavedimo paskirtyje nereikia nurodyti nieko apie konsultacijos turinį.

Ką apie mane saugo svetainė ir registracija?

Registracijos formoje sveikatos informacijos neprašoma, o kalendoriaus įraše naudojama tik būtiniausia informacija. Kokie duomenys tvarkomi ir kiek laiko jie saugomi, aprašyta privatumo politikoje.

Ar galiu registruotis nenurodęs, kodėl kreipiuosi?

Taip. Registruojantis nereikia nurodyti priežasties ar jokių sveikatos detalių. Apie tai, kas jus atvedė, galėsite kalbėti konsultacijoje – tiek, kiek patys norėsite.

Svarbu: ši informacija aprašo bendrus darbo principus. Konkretūs susitarimai aptariami pirmo susitikimo pradžioje, ir visada galite klausti, jei kas nors neaišku.

Šaltiniai

• Lietuvos psichologų sąjunga – Psichologo profesinės etikos kodeksas
• LRT – Darbo inspekcija: jei lankotės pas psichologą, darbdaviui apie tai žinoti nereikia