Svarbu: straipsnis skirtas bendrai informacijai. Jis nepakeičia individualios psichologo, psichoterapeuto ar gydytojo konsultacijos. Esant tiesioginei grėsmei saugumui, naudokitės skubios pagalbos informacija.
Saugumas nereiškia, kad visada bus patogu
Psichoterapijoje gali būti temų, kurios sukelia liūdesį, pyktį, gėdą ar pasipriešinimą. Vien tai, kad po sesijos jaučiatės emociškai sujudę, dar nereiškia, kad terapija netinkama. Svarbiau, ar turite erdvės suprasti, kas įvyko, ar jaučiatės gerbiami ir ar galite apie savo reakciją kalbėti su terapeutu.
Ženklai, kad santykis veikia – ir kad verta pasikalbėti
| Dažniausiai geras ženklas | Verta aptarti su terapeutu |
|---|---|
| Galite kalbėti ir apie tai, kas nepatogu | Jaučiatės vertinami ar gėdinami |
| Darbo kryptis vis aiškėja | Nesuprantate, ką ir kodėl darote |
| Galite nesutikti ir būti išgirsti | Į nesutikimą reaguojama gynyba arba jis ignoruojamas |
| Tempas jums pakeliamas | Jaučiatės nuolat skubinami ar „stovite vietoje“ |
Tikslai turėtų būti suprantami abiem pusėms
Terapijos pradžioje nebūtina turėti tobulai suformuluoto tikslo. Vis dėlto laikui bėgant turėtų aiškėti, su kuo dirbate ir kodėl. Jei atrodo, kad pokalbiai nuolat nukrypsta arba nebesuprantate darbo krypties, verta tai įvardyti. Tikslai gali keistis, bet jie neturėtų būti vien terapeuto sprendimas.
Nesutikti su terapeutu galima
Terapeuto įžvalga nėra galutinis verdiktas apie žmogų. Jei interpretacija atrodo svetima, per griežta ar neatitinkanti jūsų patirties, tai verta pasakyti. Toks pokalbis gali padėti geriau suprasti problemą ir pačią terapinę sąveiką.
Kaip pasakyti, kad kas nors netinka
Daugeliui žmonių sunku tai pasakyti, nes nenorima įžeisti. Galima pradėti paprastai: „Norėčiau aptarti, kaip mums sekasi“, „Paskutinį kartą jaučiausi nesuprastas, kai…“ arba „Man norėtųsi daugiau konkrečių užduočių“. Patyręs specialistas tokį pokalbį priima kaip vertingą informaciją, o ne kaip kritiką.
Grįžtamasis ryšys yra terapijos dalis
Galima pasakyti, kad norėtumėte daugiau struktūros, daugiau laiko emocijoms, konkretesnio paaiškinimo ar kitokio tempo. Tyrimai apie terapinį ryšį pabrėžia bendradarbiavimą, susitarimą dėl tikslų ir kliento grįžtamąjį ryšį kaip svarbias terapijos dalis.
Kiek laiko duoti terapijai
Pasitikėjimas retai atsiranda per pirmą susitikimą. Po kelių susitikimų dažnai jau galima pradėti jausti, ar pokalbiai juda prasminga kryptimi, nors pats pokytis gali užtrukti ilgiau. Jei abejojate, verta ne laukti, o abejonę įvardyti – tai ir yra pokalbio apie terapinį santykį pradžia. Plačiau: kiek laiko trunka psichoterapija.
Kada verta svarstyti kitą specialistą
Jei po kelių atvirų pokalbių vis dar nejaučiate, kad jūsų patirtis suprantama, nėra aiškios darbo krypties arba negalite saugiai kalbėti apie tai, kas terapijoje netinka, galima svarstyti kitą specialistą. Terapeuto pakeitimas nėra nesėkmė – kartais tai yra atsakingas sprendimas.
Ką naudinga apgalvoti prieš pirmą susitikimą
- kas paskatino kreiptis būtent dabar;
- ko norėtumėte, kad po kelių mėnesių būtų kitaip;
- kas anksčiau padėjo, o kas – ne (jei jau esate lankęsi pas specialistą);
- ko norėtumėte paklausti apie darbo būdą, trukmę ar konfidencialumą.
Atsakymų nebūtina turėti – tai tik pagalba pradėti pokalbį.
Kur pradėti
Jei svarstote pirmą konsultaciją, nebūtina iš anksto žinoti, ar konkretus specialistas tikrai tiks. Pirmi susitikimai skirti ne tik sunkumui suprasti, bet ir įvertinti, ar pakanka pasitikėjimo tęsti. Plačiau: kaip vyksta pirmoji konsultacija · konfidencialumas pas psichologą.
Jei norite aptarti savo situaciją
Bendro pobūdžio informacija ne visada atsako, kas tinka konkrečiam žmogui. Galite pirmiausia susipažinti su konsultacijos eiga arba susisiekti ir aptarti, ar toks darbo formatas šiuo metu būtų prasmingas.