Svarbu: straipsnis skirtas bendrai informacijai. Jis nepakeičia individualios psichologo, psichoterapeuto ar gydytojo konsultacijos. Esant tiesioginei grėsmei saugumui, naudokitės skubios pagalbos informacija.
Kodėl kūnas reaguoja
Kai smegenys įvertina situaciją kaip grėsmingą, organizmas mobilizuojasi veikti. Tai normalus apsauginis mechanizmas. Problema gali atsirasti, kai grėsmės signalas aktyvuojasi per dažnai arba pats kūno pojūtis pradedamas vertinti kaip pavojus.
Autonominė nervų sistema gali sukelti širdies plakimą, prakaitavimą, raumenų įtampą, galvos svaigimą, kvėpavimo pokyčius ar virškinimo diskomfortą. Šie pojūčiai gali būti labai tikri ir gąsdinantys, net jei grėsmės aplink nėra.
Dažni pojūčiai ir kaip juos aiškina nerimas
| Pojūtis | Kas vyksta organizme | Kaip jį dažnai aiškina nerimas |
|---|---|---|
| Dažnas, stiprus širdies plakimas | Streso hormonai pagreitina širdies darbą | „Ištiks infarktas“ |
| Dusulys, „trūksta oro“ | Kvėpavimas pagreitėja ir tampa paviršinis | „Uždusiu“ |
| Galvos svaigimas | Keičiasi kvėpavimo ritmas ir kraujotaka | „Nualpsiu“ arba „prarasiu kontrolę“ |
| Raumenų įtampa, skausmas | Kūnas ruošiasi veikti | „Kažkas rimtai negerai“ |
| Pilvo diskomfortas | Virškinimas pristabdomas | „Neištversiu viešumoje“ |
Lentelė padeda suprasti ryšį tarp pojūčio ir baimės, tačiau ji nepakeičia medicininio įvertinimo.
Baimė dėl pojūčio gali sustiprinti pojūtį
Pavyzdžiui, pastebėjus padažnėjusį pulsą galima išsigąsti, kad vyksta kažkas blogo; baimė dar labiau pagreitina pulsą. Taip susidaro uždaras ratas tarp pojūčio, interpretacijos ir nerimo.
Kas yra panikos priepuolis
Panikos priepuolis – tai staigi, labai stipri baimės banga su ryškiais kūno pojūčiais: širdies plakimu, dusuliu, drebuliu, svaigimu, nerealumo jausmu. Priepuolis dažniausiai pasiekia piką per kelias minutes ir praeina, nors tuo metu gali atrodyti, kad nesibaigs niekada.
Panikos priepuolių metu dažnai kyla mintis, kad ištiks infarktas, žmogus nualps ar „išprotės“. Būtent baimė, kad priepuolis pasikartos, ir situacijų vengimas ilgainiui gali tapti didesne problema nei patys priepuoliai. Jei priepuoliai kartojasi, verta kreiptis į gydytoją ir psichologą ar psichoterapeutą.
Kodėl nuolatinis tikrinimas nepadeda
Nuolat matuojamas pulsas, ieškoma informacijos internete ar prašoma artimųjų patvirtinti, kad viskas gerai. Trumpam tai ramina, bet dėmesys kūnui dar labiau sustiprėja, o kiekvienas naujas pojūtis atrodo reikšmingesnis.
Panašiai veikia ir vengimas – fizinio krūvio, kavos, karštų patalpų ar vietų, kuriose anksčiau buvo bloga. Kuo daugiau vengiama, tuo labiau įsitvirtina įsitikinimas, kad pojūčiai pavojingi.
Nerimas neturėtų būti automatinis paaiškinimas
Naujų, stiprių ar neįprastų fizinių simptomų nereikėtų savarankiškai priskirti nerimui. Jei simptomai kelia abejonių, ypač jei jie nauji ar ryškūs, verta pasitarti su gydytoju, kad būtų įvertintos galimos fizinės priežastys.
Jei jaučiate stiprų skausmą krūtinėje, staigų dusulį, alpstate ar patiriate kitų naujų stiprių simptomų, skambinkite 112. Geriau patikrinti ir sužinoti, kad tai nerimas, nei rizikuoti.
Ką galima pabandyti kasdien
Lėtas kvėpavimas su ilgesniu iškvėpimu, reguliarus judėjimas ir pakankamas miegas gali sumažinti bendrą įtampą. Tačiau jų tikslas nėra „sustabdyti“ kiekvieną pojūtį. Kai pojūtis pastebimas be skubos jį pašalinti, jis dažnai praeina pats, o baimė dėl jo pamažu mažėja.
Kaip gali padėti psichoterapija
Terapijoje galima mokytis atpažinti kūno signalus, tikrinti katastrofiškas interpretacijas, mažinti nuolatinį savęs stebėjimą ir vengimą. Tikslas nėra „nejausti kūno“, o pakeisti santykį su pojūčiais ir grėsme.
Kognityvinėje elgesio terapijoje kartais saugiai ir planuotai sukeliami panašūs pojūčiai, kad žmogus galėtų patirti, jog juos galima pakelti. Tai daroma tik aptarus sveikatos būklę ir kartu su specialistu. Daugiau apie mąstymo įpročius, kurie stiprina baimę: automatinės mintys ir kognityviniai iškraipymai.
Kada kreiptis
Jei kūno pojūčiai dažnai sukelia paniką, riboja veiklą, skatina nuolat tikrinti sveikatą ar vengti fizinio krūvio, verta aptarti situaciją su specialistu. Plačiau: Nerimas ir įtampa.
Jei norite aptarti savo situaciją
Bendro pobūdžio informacija ne visada atsako, kas tinka konkrečiam žmogui. Galite pirmiausia susipažinti su konsultacijos eiga arba susisiekti ir aptarti, ar toks darbo formatas šiuo metu būtų prasmingas.