Privati praktika Vilniuje ir nuotoliu
Gyvenimo krizės ir pokyčiai
Net ir laukti pokyčiai gali išbalansuoti. Skyrybos, netektis, santykių pasikeitimas, darbo ar gyvenamosios vietos kaita gali sukelti daug prieštaringų jausmų.
Ar atpažįstate ką nors iš šių situacijų?
- po netekties, skyrybų ar kito svarbaus įvykio sunku grįžti į įprastą ritmą
- svarbus gyvenimo pokytis sukelia daugiau nerimo ar liūdesio, nei tikėtasi
- sunku priimti sprendimus, nes ankstesnės atramos ar vaidmenys pasikeitė
- jaučiamas pasimetimas, tapatybės klausimai ar jausmas, kad „nebežinau, kas toliau“
- tenka rūpintis sergančiu artimuoju arba išgyventi didelį šeimos pokytį
- net ir pozityvus pokytis – naujas darbas, persikraustymas, tėvystė ar išėjimas į pensiją – stipriai išbalansuoja
Kada verta kreiptis?
Krizė nebūtinai reiškia psichikos sutrikimą. Tačiau konsultacija gali būti naudinga, kai įprasti būdai susidoroti nebepadeda, emocijos tampa sunkiai pakeliamos, suprastėja miegas ar kasdienė veikla, sunku priimti sprendimus arba žmogus jaučiasi praradęs ankstesnes atramas.
Kas gali palaikyti sunkumą?
Pokyčio laikotarpiu sunkumą gali didinti spaudimas „greičiau susitvarkyti“, bandymas nejausti netekties ar prieštaringų emocijų, izoliacija ir poreikis skubiai priimti sprendimus, kai vidinės atramos dar neatsistatė. Kartais svarbiausia pirmiausia suteikti patirčiai vietos ir tik tada ieškoti sprendimų.
Vidos darbo kryptis
Kaip su šia tema dirbama konsultacijose
Konsultacijose galima atskirti tai, ką galima keisti, nuo to, ką tenka išgyventi ir priimti, įvardyti prieštaringus jausmus, atkurti atramas bei aiškiau matyti savo vertybes ir galimus pasirinkimus. Darbo trukmė gali būti labai skirtinga – nuo kelių palaikančių susitikimų iki ilgesnio proceso, jei krizė paliečia senesnius, pasikartojančius sunkumus.
Ko tikėtis per pirmą konsultaciją?
Pirmojo susitikimo metu dažnai pradedama nuo to, kas pasikeitė, kas šiuo metu sunkiausia, kokios atramos jau yra ir kokio palaikymo norėtumėte. Nebūtina iš anksto nuspręsti, ar jums reikalinga trumpalaikė konsultacija, ar ilgesnė psichoterapija.
Kada gali reikėti ir kitos pagalbos?
Jeigu žmogus nebegali pasirūpinti pagrindiniais poreikiais, būklė sparčiai blogėja, kyla savęs žalojimo ar savižudybės minčių, reikalinga skubi ar medicininė pagalba, o ne laukimas iki planinės konsultacijos.
Dažni klausimai apie šią temą
Ar galima kreiptis net jei pokytis buvo „geras“?
Taip. Net pageidaujami pokyčiai reikalauja prisitaikymo ir gali sukelti nerimą, liūdesį ar tapatybės klausimų. Sunkumo vertę lemia ne tai, ar įvykis laikomas teigiamu, o kaip jis veikia konkretų žmogų.
Ar normalu po netekties jausti labai skirtingas emocijas?
Taip, po netekties žmonės gali patirti liūdesį, pyktį, kaltę, palengvėjimą, nejautrumą ar šių būsenų kaitą. Nėra vieno teisingo gedėjimo scenarijaus. Jei būsena tampa nepakeliama ar kyla saugumo klausimų, svarbu ieškoti pagalbos.
Ar krizinei situacijai visada reikia ilgalaikės terapijos?
Ne. Kai kuriems žmonėms pakanka trumpesnio palaikymo ir situacijos struktūravimo, kitiems krizė atveria senesnius pasikartojančius sunkumus, todėl prasmingas ilgesnis darbas. Tai galima įvertinti pirmųjų susitikimų metu.