Privati praktika Vilniuje ir nuotoliu
Nerimas ir įtampa
Nerimas yra natūrali reakcija, tačiau kai jis tampa nuolatiniu fonu, trukdo miegui, sprendimams, darbui ar santykiams, verta paieškoti, kas jį palaiko ir kaip su tuo galima dirbti.
Ar atpažįstate ką nors iš šių situacijų?
- mintys ilgai sukasi apie tai, kas gali nutikti arba kas jau įvyko
- sunku atsipalaiduoti net tada, kai objektyviai nėra skubios grėsmės
- kūne jaučiama įtampa, neramumas, padažnėjęs plakimas ar kiti nemalonūs pojūčiai
- vis dažniau vengiama situacijų, kurios kelia neapibrėžtumą
- daug laiko skiriama tikrinimui, pasiruošimui, užtikrinimo ieškojimui ar galimų scenarijų analizei
- nerimas pradeda veikti miegą, darbą, mokslus, santykius ar poilsį
Kada verta kreiptis?
Pats nerimas yra normali žmogaus reakcija. Kreiptis verta svarstyti tada, kai jis tampa dažnas, sunkiai valdomas arba pradeda riboti kasdienį gyvenimą. Svarbu ne vien tai, kiek simptomų jaučiate, bet ir jų poveikis: ar dėl nerimo atsisakote svarbių veiklų, sunkiau ilsitės, priimate sprendimus, bendraujate ar nuolat gyvenate pasirengę blogiausiam scenarijui.
Kas gali palaikyti sunkumą?
Nerimo ciklą kartais palaiko elgesys, kuris trumpam suteikia palengvėjimą: vengimas, nuolatinis tikrinimas, kitų prašymas patvirtinti, kad viskas bus gerai, arba bandymas pasiekti visišką kontrolę. Trumpalaikis palengvėjimas gali sustiprinti įsitikinimą, kad situacija iš tiesų pavojinga arba kad su nerimu neįmanoma išbūti.
Vidos darbo kryptis
Kaip su šia tema dirbama konsultacijose
Konsultacijose galima tyrinėti, kokiose situacijose nerimas sustiprėja, kaip jį veikia mintys, kūno reakcijos ir elgesys, bei kokios ankstesnės patirtys ar vidiniai reikalavimai prisideda prie problemos. Darbo būdas gali apimti KET, schemų terapijos ir kitų integruojamų metodų principus. Tikslas nėra pažadėti, kad žmogus daugiau niekada nejaus nerimo, o padėti kurti lankstesnį santykį su neapibrėžtumu, emocijomis ir savo pasirinkimais.
Ko tikėtis per pirmą konsultaciją?
Pirmajame susitikime nebūtina žinoti diagnozės. Galima pradėti nuo kelių situacijų: kada nerimas ypač sustiprėja, ką tuo metu galvojate ar darote, kas padeda trumpam ir kas jau išbandyta. Kartu aptariama, ko tikitės iš konsultacijų ir ar reikalinga papildoma medicininė pagalba.
Kada gali reikėti ir kitos pagalbos?
Jeigu simptomai labai stiprūs, staigiai pasikeitė, ryškiai sutriko miegas ar kasdienis funkcionavimas, arba nerimą lydi neįprasti fiziniai simptomai, verta aptarti ir šeimos gydytojo ar gydytojo psichiatro įvertinimą. Esant tiesioginei grėsmei saugumui planinės konsultacijos nepakanka.
Dažni klausimai apie šią temą
Ar galima kreiptis vien dėl nuolatinio pergalvojimo?
Taip. „Pergalvojimas“ nėra atskira diagnozė, tačiau jei minčių analizavimas užima daug laiko, trukdo pailsėti, priimti sprendimus ar palaiko nerimą, tai gali būti prasminga konsultacijos tema.
Ar nerimas gali pasireikšti fiziškai?
Taip. Nerimo metu gali sustiprėti autonominės nervų sistemos reakcijos, todėl galimi įvairūs kūno pojūčiai. Vis dėlto nauji, neįprasti ar ryškūs fiziniai simptomai neturėtų būti automatiškai priskiriami nerimui – prireikus svarbus medicininis įvertinimas.
Ar dėl nerimo visada reikia vaistų?
Ne. Vaistų poreikį vertina gydytojas. Kai kuriems žmonėms pakanka psichoterapijos, kitiems gali būti naudinga psichoterapiją derinti su gydytojo paskirtu gydymu. Sprendimas priklauso nuo simptomų pobūdžio, intensyvumo ir bendros situacijos.
Šaltiniai ir papildoma informacija
Susiję straipsniai
Kai nerimas jaučiamas kūne: ką svarbu žinoti?
Kaip nerimas gali pasireikšti kūno pojūčiais, kodėl svarbu neignoruoti naujų fizinių simptomų ir kaip psichoterapijoje dirbama su baimės reakcijomis.
Kodėl nuolat viską pergalvoju? Kada analizė tampa nerimo ratu
Kodėl pergalvojimas ir nuolatinis scenarijų analizavimas gali palaikyti nerimą, kuo tai skiriasi nuo problemų sprendimo ir kada verta ieškoti pagalbos.