Schemų terapija – integratyvi psichoterapijos kryptis, padedanti suprasti giliai įsitvirtinusius emocinius ir santykių modelius, kurie kartojasi net tada, kai žmogus racionaliai žino, kad norėtų elgtis kitaip. Ji ypač naudinga tada, kai problema nėra tik vienas simptomas, bet pasikartojantis jausmas ar scenarijus: „vėl renkuosi panašų žmogų“, „vėl save nuvertinu“, „vėl užsisklendžiu“, „vėl per daug prisitaikau“.
Schemų terapijoje svarbu ne tik tai, ką žmogus galvoja, bet ir kokios emocinės patirtys, poreikiai bei ankstesni santykiai galėjo padėti susiformuoti dabartiniams reagavimo būdams. Tikslas nėra kaltinti praeitį. Tikslas – aiškiau pamatyti, kas vyksta šiandien, ir palaipsniui išmokti rinktis sveikesnius būdus pasirūpinti savimi bei kurti santykius.
Kas yra schema?
Schema – tai gana stabilus įsitikinimų, emocijų, kūno pojūčių ir prisiminimų modelis apie save, kitus žmones ir santykius. Schema gali suaktyvėti tam tikrose situacijose ir paveikti tai, kaip žmogus interpretuoja įvykius. Pavyzdžiui, neutrali partnerio pastaba gali būti išgyvenama kaip atstūmimas, o nedidelė klaida darbe – kaip įrodymas, kad „esu nepakankamai geras“.
Kai schema suaktyvėja, reakcija dažnai būna greita ir emociškai stipri. Tuomet vien racionalaus paaiškinimo sau gali nepakakti. Žmogus gali suprasti, kad situacija nėra tokia grėsminga, tačiau viduje vis tiek jausti gėdą, baimę, pyktį ar vienišumą.
Kaip schemos susiformuoja?
Ankstyvosios neadaptyvios schemos gali formuotis, kai svarbūs emociniai poreikiai vaikystėje ar paauglystėje ilgą laiką būna nepakankamai atliepti, atliepti nenuosekliai arba patiriama per daug kontrolės, kritikos, chaoso ar nesaugumo. Įtakos turi ir vaiko temperamentas bei vėlesnės patirtys. Tai nereiškia, kad kiekvieną sunkumą galima paaiškinti šeima ar vaikyste – schema yra vienas iš būdų suprasti, kodėl tam tikri modeliai tampa tokie atkaklūs.
Plačiau apie konkrečias schemas galite skaityti straipsnyje „Kas yra ankstyvosios neadaptyvios schemos?“.
Kas yra schemų režimai?
Kasdienybėje aktyvi būna ne visa schema vienu metu. Schemų terapijoje dažnai kalbama apie režimus – tuo metu vyraujančias emocines būsenas ir elgesio strategijas. Vienoje situacijoje žmogus gali jaustis pažeidžiamas ir bijoti būti paliktas, kitoje – atsitraukti ir „nieko nejausti“, o dar kitoje tapti labai reiklus sau ar aplinkiniams.
- Pažeidžiama dalis gali jausti liūdesį, baimę, gėdą ar vienišumą.
- Apsauginės strategijos gali pasireikšti vengimu, emociniu atsitraukimu, perdėtu prisitaikymu ar kontrole.
- Kritiška ar reikli vidinė dalis gali nuolat vertinti, spausti ir kelti sunkiai pasiekiamus standartus.
- Sveiko suaugusiojo režimas – gebėjimas realistiškai vertinti situaciją, pasirūpinti savo poreikiais, nustatyti ribas ir išbūti su emocijomis jų neužgniaužiant.
Kaip schemos pasireiškia kasdieniuose santykiuose?
Dažnai žmogus pastebi ne pačią schemą, o jos pasekmes. Gali kartotis santykiai, kuriuose sunku pasitikėti, nuolat laukiama atstūmimo, labai bijoma konflikto arba, priešingai, bandoma kontroliuoti situaciją. Kiti žmonės gali atrodyti nuolat nusivylę, kritiški ar nepatikimi, nors skirtingose situacijose veikia tas pats vidinis lūkestis.
Kitas pavyzdys – perfekcionizmas ir savikritika. Žmogus gali daug pasiekti, tačiau pasitenkinimo beveik nejausti, nes vidinė kartelė nuolat keliama aukščiau. Po klaidos kyla ne tik nusivylimas, bet ir stiprus gėdos ar menkavertiškumo jausmas. Terapijoje tokie pasikartojimai nagrinėjami ne kaip „blogas charakteris“, o kaip išmokti būdai išgyventi ir prisitaikyti.
Kaip vyksta schemų terapija?
Pirmiausia kartu aiškinamasi, kokie sunkumai kartojasi ir kokiose situacijose jie suaktyvėja. Terapeutas padeda susieti dabartines reakcijas su galimais schemų bei režimų modeliais. Tam gali būti naudojamas pokalbis, savistaba, klausimynai ar konkrečių situacijų analizė.
Toliau dirbama ne vien intelektualiai. Schemų terapijoje gali būti naudojami vaizduotės pratimai, darbas su skirtingomis vidinėmis dalimis, emocijų atpažinimas, ribų ir naujų elgesio būdų praktika. Svarbi ir pati terapinė sąveika: saugiame santykyje galima pastebėti, kaip seni lūkesčiai atsiranda „čia ir dabar“, ir išbandyti kitokį atsaką.
Pokytis paprastai reiškia ne tai, kad sena schema visiškai išnyksta. Dažniau žmogus pradeda ją greičiau atpažinti, rečiau automatiškai ja vadovautis ir turi daugiau pasirinkimo, kaip reaguoti.
Kam schemų terapija gali būti tinkama?
Ši kryptis gali būti svarstoma, kai sunkumai yra ilgalaikiai, kartojasi skirtinguose santykiuose ar gyvenimo srityse, o trumpi patarimai ar vien simptomų valdymas neduoda pakankamo pokyčio. Žmonės dažnai kreipiasi dėl nuolatinės savikritikos, santykių sunkumų, baimės būti paliktiems, emocinio atsiribojimo, perfekcionizmo, sunkumo pasakyti „ne“ ar jausmo, kad tos pačios problemos grįžta skirtingomis formomis.
Terapijos metodas parenkamas ne pagal vieną simptomą. Svarbu žmogaus tikslai, jo patirtis, dabartinė situacija ir tai, ar konkretaus terapeuto darbo būdas tinka. Apie individualų darbą daugiau – puslapyje Individuali konsultacija ir psichoterapija.
Kuo schemų terapija skiriasi nuo KET?
Kognityvinė elgesio terapija (KET / CBT) dažnai daug dėmesio skiria dabartiniams minčių, emocijų ir elgesio ryšiams bei konkretiems pokyčio įgūdžiams. Schemų terapija išaugo iš KET tradicijos, tačiau daugiau dėmesio skiria gilesniems, anksti susiformavusiems modeliams, emociniams poreikiams ir terapiniam santykiui. Praktikoje šios kryptys nėra „geresnė“ ir „blogesnė“ alternatyvos – jos gali būti taikomos skirtingai pagal žmogaus problemą ir tikslus.
Jei norite palyginti abi kryptis praktiškiau, skaitykite „KET ar schemų terapija: kuo jos skiriasi?“.
Ar schemų terapija reiškia nuolatinį grįžimą į vaikystę?
Ne. Ankstesnė patirtis nagrinėjama tiek, kiek ji padeda suprasti dabartines reakcijas ir keisti pasikartojančius modelius. Terapijos tikslas nėra vien analizuoti praeitį. Didelė darbo dalis vyksta su dabartiniais santykiais, ribomis, pasirinkimais, emocijų reguliavimu ir konkrečiais elgesio pokyčiais.
Nuo ko pradėti?
Pirmojo susitikimo metu nebūtina jau žinoti, ar jums reikia būtent schemų terapijos. Pakanka apibūdinti, kas šiuo metu sunkiausia ir kokio pokyčio norėtumėte. Kartu galima įvertinti, ar prasmingiau dirbti schemų terapijos, KET principais ar derinti metodus. Praktinę informaciją apie pirmą susitikimą rasite puslapyje „Prieš pirmą konsultaciją“, o kainas – kainų puslapyje.
Jeigu šiuo metu patiriate ūmią krizę, kyla grėsmė jūsų ar kito žmogaus saugumui, planinė psichoterapijos konsultacija nėra skubios pagalbos pakaitalas. Tokiu atveju žr. skubios pagalbos informaciją.
Ar schemų terapija yra tik „etikečių“ priskyrimas?
Ne. Schemų pavadinimai yra orientyrai, padedantys susikalbėti apie pasikartojančią patirtį, o ne diagnozės ar žmogaus apibrėžimas. Tas pats žmogus skirtingose situacijose gali reaguoti labai skirtingai, o terapijos tikslas nėra sudėti asmenybę į kategorijas. Naudingas yra ne pats schemos pavadinimas, bet tai, ar jis padeda tiksliau atpažinti poreikius, automatines reakcijas ir pasirinkti kitokį elgesį.
Apie tai galima kalbėtis individualioje konsultacijoje – Vilniuje arba internetu.