Kas yra ankstyvosios neadaptyvios schemos?

Kodėl jos vadinamos ankstyvosiomis

Dalis schemų formuojasi vaikystėje ar paauglystėje, kai žmogus dar priklauso nuo artimiausios aplinkos ir mokosi, ko tikėtis iš santykių. Tačiau jas gali stiprinti ir vėlesnės patirtys. Ankstyva kilmė nereiškia, kad schema nekintama.

Koks ryšys su emociniais poreikiais

Schemų terapijos modelyje kalbama apie universalius emocinius poreikius – saugų ryšį, autonomiją, galimybę išreikšti emocijas ir poreikius, spontaniškumą bei realistiškas ribas. Kai aplinka ilgą laiką šių poreikių neatliepia arba yra labai nenuspėjama, žmogus kuria būdus prisitaikyti.

Penkios schemų sritys

Jeffrey’io Youngo ir kolegų modelyje aprašytos 18 schemų, sugrupuotų į penkias sritis pagal tai, kokio poreikio trūko. Naujesniuose darbuose kai kurios sritys sujungiamos, tačiau šis skirstymas vis dar dažnai naudojamas:

• Atskirtis ir atstūmimas – pavyzdžiui, apleidimo, nepasitikėjimo, emocinio nepritekliaus, ydingumo (gėdos) ir socialinės izoliacijos schemos.
• Sutrikęs savarankiškumas ir veiksmingumas – pavyzdžiui, priklausomybės, pažeidžiamumo ir nesėkmės schemos.
• Sutrikusios ribos – pavyzdžiui, išskirtinumo ir nepakankamos savikontrolės schemos.
• Orientacija į kitus – pavyzdžiui, pasidavimo, pasiaukojimo ir pripažinimo siekimo schemos.
• Per didelis budrumas ir slopinimas – pavyzdžiui, negatyvumo, emocinio slopinimo, nepalenkiamų (labai aukštų) standartų ir baudimo schemos.

Pavadinimai skamba griežtai, bet jie apibūdina modelį, o ne žmogų.

Kaip schema gali pasireikšti santykiuose

Žmogus gali greitai tikėtis atstūmimo, nepasitikėti kito ketinimais, nuolat jaustis nepakankamas, slėpti poreikius arba manyti, kad privalo viską atlikti tobulai. Svarbu ne viena mintis, o tai, kad panašus modelis kartojasi skirtingose situacijose ir atrodo labai įtikinamas.

Pavyzdžiui, žmogus su ydingumo schema gali sunkiai priimti komplimentą, nes giliai tiki, kad jei kitas pažintų jį geriau, nusiviltų. Todėl jis gali vengti artumo arba nuolat stengtis būti nepriekaištingas – ir abu būdai ilgainiui palaiko tą patį jausmą.

Kodėl žmonės reaguoja skirtingai į tą pačią schemą

Schema gali būti panaši, o įveikos būdas – visai kitoks. Vienas žmogus pasiduoda modeliui ir prisitaiko, kitas stengiasi jo nejausti ir vengia situacijų, trečias elgiasi priešingai – kontroliuoja, puola ar siekia įrodyti, kad schema netiesa. Dėl to paviršiuje labai skirtingas elgesys gali būti susijęs su panašiu emociniu pažeidžiamumu.

Schema ir režimas: koks skirtumas

Schema yra ilgalaikis modelis, kuris gali būti „ramus“ ilgą laiką. Režimas (angl. mode) – tai tuo metu vyraujanti būsena: emocijų, minčių ir elgesio derinys, kuris įsijungia, kai schema suaktyvėja. Pavyzdžiui, ta pati apleidimo schema vienais atvejais gali pasireikšti kaip pažeidžiamo vaiko režimas (išgąstis, bejėgiškumas), kitais – kaip atsiribojusio gynėjo režimas („nieko nejaučiu“).

Darbas su režimais padeda pastebėti, kas vyksta dabar, o ne tik suprasti, iš kur tai kilo.

Ar naudinga ieškoti „savo schemos“ internete

Savistabos klausimynai gali paskatinti refleksiją, tačiau nėra gera idėja paversti schemų sąrašą savidiagnostika. Tas pats atsakymas gali turėti skirtingą reikšmę skirtingiems žmonėms, o terapijoje svarbus kontekstas, pasikartojimo pobūdis ir dabartinis funkcionavimas.

Kaip pradėti pastebėti savo modelius

Vietoje bandymo atspėti „savo schemą“ naudingiau stebėti situacijas, kuriose reakcija atrodo per stipri arba nuolat kartojasi. Užsirašykite, kas įvyko, ką tą akimirką pajutote, ko labiausiai bijojote ar norėjote ir ką padarėte. Po kelių savaičių dažnai matosi pasikartojanti tema – pavyzdžiui, baimė būti paliktam, jausmas, kad reikia viską daryti pačiam, ar įsitikinimas, kad savo poreikių geriau neišsakyti.

Tokie užrašai yra gera medžiaga terapijai, tačiau jų tikslas nėra savęs „diagnozuoti“ – tik geriau suprasti, kas vyksta.

Kaip su schemomis dirbama terapijoje

Tikslas nėra „ištrinti“ praeitį ar uždrausti tam tikras emocijas. Dirbama su tuo, kaip atpažinti suaktyvėjusį modelį, suprasti jo funkciją, geriau atliepti poreikius ir palaipsniui rinktis lankstesnį elgesį. Taip pat svarbu mažinti griežtą savikritiką ir stiprinti gebėjimą rūpintis savimi bei kurti saugesnius santykius.

Kada verta kreiptis

Jei tie patys skaudūs modeliai kartojasi santykiuose ar darbe, o supratimas „protu“ mažai keičia jausmus, verta tai aptarti su specialistu. Plačiau: santykių sunkumai · savivertė · individuali psichoterapija.

Kur skaityti plačiau

Kas yra schemų terapija? → · KET ar schemų terapija? →.

Šaltiniai ir papildoma informacija

• International Society of Schema Therapy – schemų klausimynai