Privati praktika Vilniuje ir nuotoliu

Savivertė ir pasitikėjimas savimi

Žema savivertė gali pasireikšti ne tik nepasitikėjimu. Kartais tai nuolatinė savikritika, baimė suklysti, sunkumas pasakyti „ne“, poreikis įtikti ar jausmas, kad savo vertę reikia nuolat įrodyti.

Specialistė: Vida Kaziukėnaitė, psichologė–psichoterapeutė

Turinys atnaujintas: 2026 m. spalį

Ar atpažįstate ką nors iš šių situacijų?

  • vidinis dialogas dažnai kritiškas, net kai objektyviai sekasi gerai
  • savo vertė stipriai priklauso nuo rezultatų, išvaizdos ar kitų žmonių nuomonės
  • sunku priimti komplimentus, klaidas ar netobulumą
  • dažnai lyginamasi su kitais ir jaučiamasi nepakankamai gerai
  • sunku pasakyti „ne“, nustatyti ribas ar išsakyti savo poreikius
  • vengiama svarbių žingsnių dėl baimės suklysti ar būti įvertintam

Kas yra savivertė ir kuo ji skiriasi nuo pasitikėjimo savimi?

Pasitikėjimas savimi dažniausiai susijęs su gebėjimais: „moku tai padaryti“. Savivertė – su tuo, ar jaučiatės vertingas nepriklausomai nuo rezultato: „esu pakankamas, net kai nepavyksta“. Todėl žmogus gali būti labai kompetentingas darbe ir vis tiek jaustis nevertingas, kai tik sulaukia kritikos ar suklysta. Būtent šis atotrūkis dažnai ir atveda į konsultaciją.

Kaip pasireiškia žema savivertė kasdienybėje?

Dažniausiai ne dramatiškai, o per smulkius, pasikartojančius sprendimus: sutinkate, nors norėjote atsisakyti; atidedate prašymą dėl atlyginimo ar pokalbį apie tai, kas skaudu; po pagyrimo galvojate „jie tiesiog nemato“; vieną klaidą prisimenate ilgiau nei dešimt gerai atliktų darbų. Ilgainiui tai vargina ir gali virsti nuolatine įtampa ar nuotaikos pablogėjimu.

Kada verta kreiptis?

Pasitikėjimo svyravimai yra normalūs, tačiau pagalbos verta ieškoti, kai savikritika ir abejonės pradeda nuolat lemti sprendimus, santykius ar elgesį. Ypač svarbus ženklas – kai žmogus atsisako svarbių galimybių, nuolat prisitaiko prie kitų arba jaučiasi vertingas tik tada, kai atitinka labai aukštus standartus.

Kas gali palaikyti sunkumą?

Savivertės sunkumus gali palaikyti griežtos vidinės taisyklės, perfekcionizmas, selektyvus dėmesys klaidoms ir nuolatinis savęs lyginimas. Kartais žmogus daug pasiekia būtent todėl, kad labai bijo nesėkmės, todėl iš išorės problemos beveik nesimato.

Vidos darbo kryptis

Kaip su šia tema dirbama konsultacijose

Terapijoje galima atpažinti vidinius reikalavimus ir schemas, suprasti jų kilmę bei funkciją, mokytis pastebėti poreikius ir ribas. Tikslas nėra nuolat „galvoti pozityviai“ ar įtikinti save, kad viskas puiku. Svarbiau kurti realesnį, stabilesnį santykį su savimi, kuris neišnyksta po klaidos ar kritikos.

Savivertė ir vidinis kritikas

Daugelis žmonių sau kalba griežčiau, nei kada nors kalbėtų draugui. Šis vidinis balsas kadaise galėjo turėti funkciją – pavyzdžiui, saugoti nuo nesėkmės ar kritikos – tačiau suaugus jis dažnai lieka įjungtas visą laiką. Plačiau: Vidinis kritikas: kodėl sau kalbame griežčiau nei kitiems?

Savivertė ir ribos

Kai savo vertė priklauso nuo to, ar esate patogus kitiems, sakyti „ne“ darosi beveik neįmanoma – atrodo, kad kartu su atsisakymu prarasite ir santykį. Ribų mokymasis dažnai yra praktiškiausia darbo su saviverte dalis. Plačiau: Kodėl taip sunku pasakyti „ne“?

Ko tikėtis per pirmą konsultaciją?

Pirmajame susitikime galima aptarti situacijas, kuriose savikritika ar abejonės ypač sustiprėja, kokius reikalavimus sau keliate ir kaip tai veikia santykius bei sprendimus. Nereikia iš anksto įrodyti, kad savivertė „pakankamai žema“ – svarbus realus poveikis jūsų gyvenimui.

Kada gali reikėti ir kitos pagalbos?

Jei kartu atsiranda ryškus nuotaikos pablogėjimas, valgymo ar miego pokyčiai, savęs žalojimo mintys ar kiti stiprūs simptomai, gali būti reikalingas platesnis psichikos ir fizinės sveikatos įvertinimas.

Dažni klausimai apie šią temą

Ar perfekcionizmas gali būti susijęs su saviverte?

Taip. Kartais aukšti standartai tampa būdu palaikyti savivertę: „esu vertingas tik tada, kai neklystu arba pasiekiu rezultatą“. Terapijoje galima tyrinėti, kada siekis tobulėti padeda, o kada tampa griežta sąlyga savęs priėmimui.

Ar darbas su saviverte reiškia mokytis „mylėti save“?

Nebūtinai. Praktinis tikslas dažniau yra realistiškesnis savęs vertinimas, mažiau destruktyvios savikritikos, aiškesnės ribos ir gebėjimas išlaikyti savivertę net tada, kai ne viskas pavyksta.

Ar galima dirbti su ribomis, jei sunku pasakyti „ne“?

Taip. Ribų sunkumai dažnai susiję su baime nuvilti, būti atstumtam ar pasirodyti egoistiškam. Terapijoje galima tyrinėti šias baimes ir ieškoti būdų išsakyti poreikius neprarandant santykio su kitais.

Šaltiniai ir papildoma informacija

Plačiau šia tema

Susiję straipsniai