Svarbu: straipsnis skirtas bendrai informacijai. Jis nepakeičia individualios psichologo, psichoterapeuto ar gydytojo konsultacijos. Esant tiesioginei grėsmei saugumui, naudokitės skubios pagalbos informacija.
Iš kur atsiranda vidinis kritikas
Kritiškas vidinis balsas gali būti susijęs su ankstyvais vertinimais, aukštais aplinkos lūkesčiais, palyginimu, patyčiomis ar patirtimi, kad priėmimą reikia „užsidirbti“. Vėliau šios taisyklės gali veikti automatiškai.
Kaip jis skamba
Vidinis kritikas retai prisistato. Jis skamba kaip „vėl viską sugadinai“, „kiti susitvarko, o tu ne“, „negali atsipalaiduoti, kol neatlikai visko idealiai“. Dažnai jis įsijungia po mažos klaidos, prieš svarbų darbą arba kai kas nors pagiria – ir tuoj pat randa, kodėl pagyrimas nepelnytas.
Savikritika nėra tas pats, kas atsakomybė
Pripažinti klaidą galima ir nežeminant savęs. Atsakomybė sako: „padariau ne taip, ką galiu pataisyti?“ Savikritika dažniau skamba kaip „aš nevykęs, su manimi kažkas negerai“.
| Atsakomybė | Savikritika | |
|---|---|---|
| Dėmesys | Konkrečiam veiksmui | Žmogaus vertei |
| Klausimas | „Ką galiu pataisyti?“ | „Kas su manimi negerai?“ |
| Poveikis | Mokymasis ir kitas žingsnis | Gėda ir vengimas |
Kodėl ji palaiko problemą
Kai kiekviena klaida tampa įrodymu apie žmogaus vertę, natūralu pradėti vengti rizikos, slėpti silpnumą ar pernelyg ruoštis. Tai trumpam apsaugo nuo gėdos, bet neleidžia gauti naujos patirties, kad galima klysti ir išlikti vertingam.
Vidinis kritikas ir perfekcionizmas
Vidinis kritikas dažnai eina kartu su perfekcionizmu: standartai keliami taip aukštai, kad jų pasiekti beveik neįmanoma, o kiekvienas nukrypimas tampa įrodymu, kad „nepakanka“. Tada net geri rezultatai neatneša pasitenkinimo – dėmesys iš karto krypsta į tai, kas dar galėjo būti geriau.
Savęs palaikymas nėra nuolaidžiavimas
Dažnai baiminamasi, kad be griežtumo sau žmogus taps tingus ar abejingas. Iš tiesų palaikantis santykis su savimi dažniau padeda pripažinti klaidas ir jas taisyti, nes klaida nebekelia tokios gėdos. Galima turėti aukštus tikslus ir vis tiek kalbėti sau pagarbiai.
Ką galima pabandyti
Kai pastebite griežtą vidinį sakinį, paklauskite savęs: ar taip kalbėčiau draugui toje pačioje situacijoje? Jei ne – kaip tada? Tikslas nėra apsimesti, kad klaidos nesvarbios, o kalbėti sau taip, kad būtų lengviau tobulėti, o ne pasiduoti. Taip pat naudinga pastebėti, kokiose situacijose kritikas pabunda dažniausiai – tai padeda jį atpažinti anksčiau.
Mažas pratimas savaitei
- Kiekvieną vakarą užsirašykite vieną griežtą sakinį, kurį tą dieną sau pasakėte.
- Šalia parašykite, ką tokioje situacijoje pasakytumėte artimam draugui.
- Savaitės pabaigoje pažiūrėkite, kokiose situacijose kritikas kalbėjo dažniausiai.
Kaip dirbama terapijoje
Galima mokytis atpažinti kritiškas taisykles, tikrinti jų naudingumą, tyrinėti jų kilmę ir kurti labiau subalansuotą santykį su savimi. Schemų terapijoje taip pat nagrinėjami kritikuojantys (reiklūs, baudžiantys) vidiniai režimai ir emociniai poreikiai. Plačiau: kas yra schemų terapija · automatinės mintys.
Kada verta kreiptis pagalbos
Jei savikritika trukdo priimti sprendimus, ilsėtis, kurti santykius ar bandyti naujus dalykus, verta į ją žiūrėti ne kaip charakterio savybę, o kaip keičiamą psichologinį modelį. Plačiau: Savivertė ir pasitikėjimas savimi.
Jei norite aptarti savo situaciją
Bendro pobūdžio informacija ne visada atsako, kas tinka konkrečiam žmogui. Galite pirmiausia susipažinti su konsultacijos eiga arba susisiekti ir aptarti, ar toks darbo formatas šiuo metu būtų prasmingas.